Dictionary of the Lithuanian Language.
išrairėti — šnek. 1. tr. išdainuoti: Ne kožnam muzikantui sekas gerai išrairėt Ds. 2. intr. išdykti: Šito merga visai išrairėjus Šmn. rairėti; išrairėti; nurairėti; prirairėti; užrairėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prirairėti — tr. KŽ šnek. niekų prikalbėti, priplepėti: Visokių niekų prirairėjo Rm. rairėti; išrairėti; nurairėti; prirairėti; užrairėti … Dictionary of the Lithuanian Language
rairėti — rairėti, raira (raĩra, ėja), ėjo šnek. 1. tr., intr. Jž niekus taukšti, plepėti: Jis kad pradės rairėti – nebus galo! Pn. Rairėjo rairėjo, ir nesupratau ką Ds. Eik sau, nerairėjęs niekų! Ppl. Ką tu čia dabar niekus rairi?! Ldk. Rairėjo rairėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
užrairėti — intr. Kos240 šnek. skurdžiai, vargingai užaugti: Šiaip taip ir čia rugiai užrairėjo Ds. Kad ir maži batviniai, vis kaip užrairė̃s Ds. rairėti; išrairėti; nurairėti; prirairėti; užrairėti … Dictionary of the Lithuanian Language
